mastėjas

mastė́jas, -a smob. (1) kas garbsto mirusį, raudotojas: Mastė́jas yra garbstytojas numirusių JD1145(išnaša). Reiks maldyt mastėjėlius, kad mastytų masteles … apie mano viešnelę JD1228. Garsieji šūviai – pasekėjai mano, o būgneliai – mastėjėliai JD1145.